Dvi išdavystės vienoje Maksimoje

    
        Dvi išdavystės vienoje maksimoje(Maxima) arba dvi iš anksto tobulai suplanuotos išdavystės vienoje „Brazauskas House“ politikoje buvo tarsi atviro Maskvos politinio kodo visuomeninė - algebrinė manipuliacija logika, leidusios nepriekaištingai atlikti Lietuvių liaudžiai nesuprantamų simbolinių išraiškų manipuliaciją, jų diferencijavimą ir integravimą Rusijos politinės doktrinos naudai - apgauti lietuvius. Šita išdavystės maxima, išskleidusi CK interesus kaip Teiloro eilutėje ar Laplaso transformacijoje, pasiekė puikų diferencialinių politinių lygčių išsprendimą. Tokios išdavystės labai tiko ne tik nebrandžios visuomenės polinomų sprendimui, greitoms manipuliacijoms su vektoriais ir nulėpausiais, bet ir užtikrintai laimėti CK Pirmajam sekretoriui A.M. Brazauskui Prezidento rinkimus. „Brazauskas House“, puikiai manipuliuodamas ekonomikos resursais ir  matematinėms - politinėms matricomis, kitomis efektyviomis machinacijomis ir nekasdieniškomis politinėmis operacijomis bei tenzoriais dviejuose LR Prezidento rinkimų įkarščiuose(dviejuose tyčiniuose prezidento rinkimų štabų vadovų pabėgimuose), pasiekė savo - nei S.Lozoraitis, nei V.Landsbergis nebuvo išrinkti LR Prezidentais, nors abu buvo labiausiai to verti.  Tai buvo iš anksto gerai suplanuota ir efektyviai panaudota tobula dviejų išdavysčių mašima, politinės algebros sistema, kuri buvo sukurta Kremliuje dar Gorbačiovo „Perestrojkos ir viešumo“ laikais in Moscow Institute of SSKP CK of Political Technology. Tai ką aš čia parašiau yra grynoji nesąmonė pagal maksimos apibrėžimą, yra humoras – pilstymas iš tuščio į kiaurą, kai tikroji maxima yra tik atvirojo kodo kompiuterinė sistema, skirta simbolinių išraiškų manipuliacijai, diferencijavimui, integravimui ir išskleidimui Teiloro eilute arba Laplaso transformacijomis, skirta tik diferencialinių lygčių sprendimui, polinomų sprendimui ir manipuliacijoms su vektoriais, matricomis, cenzoriais, o aš tai humoristiškai pritaikiau šiandieninės manipuliacinės politikos sistemos paryškinimui ir kitoms apgaulėms paaiškinti, suvokiant, kad Lietuvos politinės, socialinės ir ekonominės sistemos patyrė nesėkmę.

        Ir iš tiesų 1993 metais S.Lozoraičio rinkimų štabui vadovavęs JAV administracijos aplinkosaugos pareigūnas V.Adamkus, garsėjęs itin „žiauriomis akcijomis“ prieš Minesotos valstijos Raudonojo ežero rezervato indėnus odžibvus ir oneidus, kuriems V.Adamkaus vandens valymo įrenginiai trukdė žvejoti, gėdingai, pabėgo iš Lietuvos ir štabo vadovo pareigų. Šitas poelgis tolygus išdavystei ir amžinai negarbei. Pabėgimo priežastys oficialiai vienų istorikų tyčia dar neatskleistos, kiti - bijo. Teks palaukti dešimtmetį veną, kitą, kol bus viešai įvardintos priežastys ir išdavystės. Korumpuota, susikompromitavusi ir prorusiška teisėsauga šito padaryti negali. Iš istorinės patirties akivaizdu, kad jam buvo iš KGB gerai pagrasinta arba pažadėta. Sakykim, ateityje pažadėtas LR Prezidento postas už padėjimą LKP CK Pirmajam sekretoriui tapti LR Prezidentu ir Prichvatizacijos viršininku. Neįtikėtina, kad V.Adamkus, tik pajutęs, kad pasirinko ne tą kandidatą, gėdingai spruko, dingo iš Lietuvos net nesulaukęs rinkimų dienos. Neįtikėtini ir V.Andriukaičio  svaičiojimai ir atvira demagogija, kad „inkognito“ (slapčia nuo savo amerikiečių viršininkų) Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusį V.Adamkų apskundė prezidentines svajones irgi puoselėjęs išeivijos veikėjas daktaras Kazys Bobelis. Tiek Adamkus, tiek Bobelis simpatizavo Brazausko buvusiam CK, o vėliau LDDP ir LSDP. Pats nunuodytasis Vilties Prezidentas S.Lozoraitis savo rėmėjams ne kartą aiškino, kad  „JAV ambasada jokių pažeidimų nematanti, o V. Adamkus išvyko todėl, kad  nenueitų vėjais pigesnis, iš anksto numatytai datai įsigytas lėktuvo bilietas“. Tai absoliuti nesąmonė. Priežastys kur kas kraupesnės ir baisesnės, kurias kol kas tebedengia akivaizdi ir vieša paslaptis. Lygiai taip pat pasielgė ir V.Landsbergio rinkimų štabo vadovas R.Pleikys, lemiamu ir labai atsakingu momentu pabėgęs iš rinkimų štabo vadovo pareigų. Kas jį labiau įtakojo, KGB, KGB rezervas ar Wall Street‘as tebelieka neaišku. Abiejų štabų vadovų poelgiai identiški, tapatūs. Tas pats stilius, tas pats braižas – suplanuota išdavystė ir lemiamas pakenkimas kandidatams į Prezidento postą rinkimų įkarštyje.